Visada norisi rašyti tik apie sėkmes, o realybę nutylėti. Bet kad jau pasižadėjau, reikia pateikti neiškreiptą paveikslą. Kadangi vis kam kyla klausimas, ar aš dar nepalūžau ir tęsiu savo akių mankštas, kurpiu ataskaitą.
Nuo paskutinio mano įrašo apie akių mankštas praėjo ketveri mėnesiai. Per šį laiką akis tikrinausi du kartus (tvarkingai, kas du mėnesius…). Deja, nė karto neteko patirti tokio pagerėjimo, jog imčiau su džiaugsmu apie jį rašyti visam pasauliui. Vieną kartą – 0.25 pagerėjimas, kitą kartą – 0.25 pablogėjimas… Kitaip tariant, regėjimas stabilus.
Mano okulistė (turbūt pastebėjusi mano nusivylimą) netruko linksmai pridurti:
Čia juk kaip laikytis dietos. Kartais svoris nukrinta, kartais pakyla, kartais pasiekia ribą, kai stabilizuojasi ir nustoja kristi…
Tad pervertinau situaciją ir nusprendžiau, kad viskas nėra taip blogai – jau daugiau nei pusę metų mano akys ne blogėja (netgi šiek tiek gerėja), o tai jau labai daug. Be to, turiu pripažinti, kad mankštinuosi gerokai mažiau nei pradžioje – kasdien, bet tikrai ne po pusvalandį, tad rezultatai tai ir rodo. Ir bent man pačiai (skaičiai, deja, to nepatvirtina, tad dėl to ir kyla nusivylimas) atrodo, kad matau tikrai geriau – greičiausiai dėl to, jog akys vis labiau pripranta būti be akinių… Tad savo mankštas aš tęsiu ir tikiuosi, kad vasara be egzaminų ir ilgų valandų prie kompiuterio man padės įveikti tam tikrą krizę.
Įdomumo dėlei pasiieškojau interneto platybėse kitų panašių likimo draugų (tiesa, ne lietuvių), kurie taip pat aprašinėjo savo akių taisymosi keliones – ir jos pasirodė nė kiek ne trumpesnės. Štai viena mergina rašo, kad mankštas pradėjo 2006 metais ir nuo maždaug -7 jau pajudėjo iki -4… Numesti pirmąją dioptriją jai prireikė veik dviejų metų, o mankštinasi ji jau aštuonerius! Žodžiu, kelias gali būti ir labai ilgas. Kita mergina pasakoja kaip vien nenešiodama akinių pagerino savo akis dviem dioptrijomis… Tad tęsiu įrašus toliau!
Mano pažadas: Vasarą vėl grįžti prie intensyvesnių akių mankštų ir parašyti dar bent porą įrašų tiems, kurie taip pat norėtų imtis šios veiklos. O tiems, kas neskaitė, ir kad neatrodytų viskas taip negatyvu:
Unės tinklaraštis 
2 mintys apie “Mano akių eksperimentas. 3 dalis: Kai svoris nustoja kristi…”